dygti

dygti
dýgti, -sta, -o, dỹgti 1. intr. SD405, R, K leisti daigą, augti, želti: Rugiai pasėti jau dygsta J. Rugiai gubose dýgsta Jnšk. Laukiu, kad pradėt dýgt grybai Žl. Dýgstantį metą y[ra] daug grybų Šts. Kad tokių, bačką sėjus, nei vienas nedygt! Mrc. Dýgo rūta, dýgo mėta, dýgo lelijėlė Dkš. Vargas baltai ramunėlei, dygusiai ant kelio B.Sruog. Da nedýgus darže rūtelė, da neaugus mano dukrelė Klt. An motulės kapo žolelė nedygo LTR(Al). Dygsta kai po lietaus grybai LTR(Rs). | Vaikui jau dantys dýgsta (kalasi, lenda) Kp. Viščiukai nebemaži, jau plūksnos dýgsta Kp. Vyruo jau uostai dýgsta, o galva tebė[ra] tušti Varn. Jau ne piemuo – barzda pradeda dýgti Kt. ^ Dagio vietoj dagis ir dýgsta Grg. Kur sėtos ropės, ridikai dygsta Sim. Nereikia durnių sėt – patys dýgsta Trgn. Vieną dieną dygsta, kitą vėl nyksta KlvrŽ. Ne vakar dygęs, ne rytojuj augęs Sim. | Kas pyksta, tam ragai dýgsta Rm. Kas pyksta, tam uodega dygsta Pnd. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta Užp. Kiba tau ašaka dýgsta, ka nenusėdi (sakoma labai neramiam) Kt. Lygu subinė[je] nagai dygę – nemoka nė kokio darbo Šts. 2. intr. prk. staiga rastis, kilti: Iš kur jum tie pinigai dìgs, ka visko nori Gs. Vien iš anos naujynos dygsta ir dygsta Šts. Mėnuo rymojo pačiame vidury dangaus, o žvaigždelės aplink kaskart tankiau dygo Žem. Ėmė dygti nauji ir nauji fabrikai T.Tilv. Numai dýgsta, mašinelės dygsta – i tatai gyvena anie Kl. Su laiku dygsta ir auga nauji reikalai, nauji papročiai A1884,106. ^ Tam nevieryk, pry to ne viskas dygsta (jis melagis) MitI68. 3. intr. kilti, gimti: Kaminskas toj pačioj sodoj dygęs KlvrŽ. Ir kur esi dýgęs? Skrd. Vaikai kai pupos dýgsta Skdt. ^ Eik, kur esi dygęs (eik nuo mano galvos)! Šts. ║ įvykti: Vis tiek kas nors dìgs, ilgiau tep būt negali Plv. 4. tr. durti; statyti: Argi šitokian pagalin dýgsta [peilį] Lp. 5. intr. įsimušti į galvą, rūpėti: Jau dỹgsta tau tas pusbutelkis Lž. 6. intr. greitai eiti, bėgti: Ot jau dýgsta greitai medžian (miškan), kap ištrūko! Arm.
◊ ragaĩ dýgsta keliasi į puikybę: Jau tam ragai dygsta, užtai niekur nesitveria Sln. Gražumu glostomam ragai dygsta Sim.
\ dygti; apdygti; atidygti; įdygti; išdygti; nudygti; padygti; papadygti; perdygti; pradygti; pridygti; sudygti; uždygti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • dygti — dýgti vksm. Daržè jau dýgsta mõrkos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pradygti — (dial.) intr. pradėti dygti, išdygti: Morkus reik sėti pradygusiais Šts. Pradygo javai J. dygti; apdygti; atidygti; įdygti; išdygti; nudygti; padygti; papadygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žambėti — žambėti, ėja ( a NdŽ, KŽ), ėjo intr. Jn, K.Būg(Kv), DūnŽ, Vdk, Grg; D.Pošk, Kos211 diegą leisti, dygti: Jau grūdas žambė[ja], t. y. šaknis leidžia, sprogsta pamirkytas dėl pamėginimo, ar dygs J. Žambėti, diegą leisti Kos37. Galvelė buoželė, kur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • fix — I. verb Etymology: Middle English, from Latin fixus, past participle of figere to fasten; akin to Lithuanian dygti to sprout, break through Date: 14th century transitive verb 1. a. to make firm, stable, or stationary b. to give a permanent or… …   New Collegiate Dictionary

  • apdygti — intr. Šlčn kiek sudygti, išleisti daigus: Reikia agurkai želdyt – greičiau apdìgs Rdš. Jau apdygę rugiai Arm. Rasoda apdygus, turbūt iššals Rdm. Vasarojus apdygo taip gražiai, kaip pilte išpylė J.Jabl. Lietus palijo, rūtelės apdygo Ad. Tai retai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apyniovarkštis — sm. (1) žr. apynvarptis: Susmeikit apyniovarkščius, jau pradėjo apyniai dygti Rt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidygti — intr. iš naujo išdygti, ataugti: Jurgio jau didelio buvo krūminiai išlėkę, tai atadygo Sdk. Išgėlė du dančiu, jau nebatidygs Šts. ◊ bamba atidygo nuo žẽmės kiek paūgėjo: Vos bamba nuo žẽmės atidygo, ir jau merginėja Skr. dygti; apdygti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrasdinėti — 1. iter. dem. 1 atrasti 3: Juo ilgiau jis žiūrėjo į josios veido bruožus, juo daugiau atrasdinėjo kažką pažįstama rš. 2. refl. atsirasti, pradėti dygti: Laikas atsirasdinėt [grybams] Pst. Tas svirnas budavotas, kap tik atsirasdinėjo pielos Dv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsėdėti — Š 1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdėjo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk). | refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdės savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn. 2. refl. MŽ219, Ak, Š… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”